- šlapgaris
- šlãpgaris sm. sing. (1) DŽ1, Gs, KzR, Up, šlapgarỹs (3b) Mrj, Alk, Žvr, Skr, Pc col. sutirštėję vandens garai: Garas nuo drėgmės langų, durų bus šlapgarỹs J. Šlapgarỹs iš pirties eina Lp. Neuždaryk avilio aklinai, ka šlãpgaris išeitų Jrb. Kai trobo[je] šlãpgario daug, tai langai taip ir rasoja Rs. Čia apšluosčiau langą, čia vėl šlãpgaris aptraukė Srv. Rūsio lubas suėdė šlapgarỹs Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.